Patikrinus simptomus „Google“, pasikonsultavus su dirbtiniu intelektu ar pasiskolinus vaistų iš pažįstamų – taip dažnai prasideda savigyda. Visgi tokie sprendimai gali būti ne tik neveiksmingi, bet ir pavojingi sveikatai. Vaistininkai pastebi, kad žmonės vis dar bando patys spręsti sveikatos problemas – neretai net bandydami „iškaulyti“ receptinius vaistus.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Irenos Viktorijos Aukštikalnienės, vaistinėse susidurti su situacijomis, kai žmonės remiasi klaidingomis prielaidomis apie gydymą, tenka kasdien.
„Buvo atvejis, kai atėjo garbaus amžiaus moteris ir prašė antibiotikų be recepto. Teko atsisakyti juos išduoti, bet pasidomėjau kokia visgi problema, kad galėčiau jai padėti rasti alternatyvą tarp nereceptinių vaistinių preparatų arba bent jau nukreipti pagalbos. Ji paaiškino, kad šį vaistą vartojo prieš 30 metų ir prisimena, kad tada veikė ir dabar jaučia „visomis kūno ląstelėmis“, kad jai jo labai trūksta“, – pasakoja I. V. Aukštikalnienė.
Tokios situacijos dažnai kyla todėl, kad žmonės tiesiog ieško greito atsakymo į savo sveikatos klausimus. Pasak BTA Asmens draudimo produktų vadovo Gedimino Bulenoko, visgi vietoje spėliojimo ar savarankiško gydymosi šiandien galima greitai pasitarti su gydytoju nuotoliniu būdu.
Pavyzdžiui, naudojantis nuotolinių gydytojų konsultacijų paslauga „eMed“, kuri leidžia BTA klientams telefonu ar vaizdo skambučiu pasitarti su gydytoju ir gauti rekomendacijas dėl gydymo.
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, šia paslauga šiuo metu turi galimybę naudotis apie 50 tūkst. asmens ir sveikatos draudimą turinčių klientų. Vien per 2025 metus įvyko apie 6 tūkst. nuotolinių konsultacijų, o per mėnesį jų suteikiama vidutiniškai 300–600.
„Žmonės į nuotolines konsultacijas kreipiasi dėl labai įvairių priežasčių – nuo peršalimo ar gerklės skausmo iki alergijų, virškinimo sutrikimų, odos problemų ar tiesiog pablogėjusios savijautos. Dažnai tai būna situacijos, kai žmogus nėra tikras, kas vyksta ir ką daryti toliau, todėl nori greitai pasitarti su gydytoju. Be to, „eMed“ platformos gydytojai dirba ir savaitgaliais“, – sako BTA Asmens draudimo produktų vadovas Gediminas Bulenokas.
Pavojingi mitai iš interneto
V. Aukštikalnienė akcentuoja, kad klaidingų įsitikinimų apie tam tikrų sveikatos sutrikimų gydymą, praktikoje vis dar dažnai pasitaiko. Pavyzdžiui, vienas pavojingiausių mitų – jei vaistas išduodamas be recepto, reiškia, kad yra visiškai saugus vartoti.
„Žmonės nesusimąsto, kad ir nereceptiniai vaistiniai preparatai gali turėti šalutinių reakcijų, nėra tinkami kiekvienai ligai gydyti, todėl svarbu vadovautis vartojimo nurodymais. Taip pat dažnai pasitaiko ir klaidingų nuomonių apie augalinius vaistinius preparatus – manoma, kad jie yra saugūs ir tinkami naudoti didesniais kiekiais“, – aiškina vaistininkė.
Dar viena tendencija – artimųjų, pažįstamų rekomendacijos ar patarimai internete. Pasak vaistininkės, žmonės kartais bando rimtas ligas gydyti alternatyviomis priemonėmis.
„Dar vienas klaidingas įsitikinimas – kas tiko kaimynui, tiks ir man. Labai dažnai pacientai gauna vaistų iš savo artimųjų, kurie juos vartoja dėl lėtinių ligų arba pasikartojančios problemos. Artimieji įvertina, kad simptomai panašūs ir duoda pabandyti vaistų. Taip pat dažnai tenka susidurti, kai apie panašius simptomus yra pasiskaitoma internete“, – sako I. V. Aukštikalnienė.
Ji priduria, kad neretai pasitaiko ir situacijų, kuomet dirbtinio intelekto rekomendacijas pacientai priima rimčiau nei derėtų.
„Pacientai pamėgo tartis su DI ir dažnai ateina į vaistinę su sąrašu preparatų, kurių jiems neva reikia. Dažniausiai tai arba receptiniai specifiniai, arba Lietuvoje net neregistruoti vaistai. DI sudaro ir gydymo planus, todėl pacientai atsainiai žiūri, jei pasakome apie alternatyvą arba nukreipiame gydytojo konsultacijai“, – pabrėžia I. V. Aukštikalnienė.
Keisčiausi savigydos būdai
V. Aukštikalnienė pasakoja, kad vaistinėse pacientai ne tik bando gauti receptinių vaistų, bet ir imasi neįtikėtinų savigydos būdų.
„Vienas labiau įsiminusių pavyzdžių buvo pacientė, kuri naudojo česnako galvutę makštyje pienligei gydyti. Taip pat dažnai pasitaiko, kuomet geriamas vaikų šlapimas nuo beveik visų žinomų ligų. Teko girdėti, kai žmogus gėrė skiestą jodą kūno dezinfekcijai nuo ligų sukėlėjų arba tepė kefyrą ant jaunatvinių spuogų. Viena moteris pasakojo, kad darosi ibuprofeno vonias, kad mažiau skaudėtų kūną: tiesiog sutrina daug tablečių, beria jas į šiltą vandenį ir guli. Svarbiausia suprasti, kad tokie būdai gali būti ne tik neefektyvūs, bet net pavojingi sveikatai“, – pasakoja vaistininkė.
Ji taip pat primena, kad net neteisinga savigyda gali ir užmaskuoti rimtos ligos simptomus.
„Teko susidurti su situacija, kuomet vienam vyrui skaudėjo skrandį, jis skausmo malšinimui vartojo nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tam kartui jie padėdavo ir skausmas sumažėdavo. Visgi vaistus reikėjo vartoti vis dažniau, o galiausiai nejautė jokio poveikio. Ištyrus skrandį rasta opaligė, o būtent šie vaistai paciento būklę vis blogino, kol jis visai nebegalėjo kentėti ir buvo hospitalizuotas. Jeigu pacientas būtų kreipęsis pagalbos anksčiau, jo gydymas būtų ne tik paprastesnis, bet ir greitesnis“, – pasakoja vaistininkė.
Nuotolinė konsultacija gali padėti laiku pastebėti rimtas būkles
Tokios istorijos dažnai atsiranda todėl, kad žmonės ieško greito atsakymo į sveikatos klausimus, tačiau ne visada žino, kur jo ieškoti. Dėl to neretai bandoma gydytis savarankiškai arba pasikliaujama nepatikimais patarimais.
Tokiais atvejais nuotolinė gydytojo konsultacija gali padėti ne tik išvengti netinkamos savigydos, bet ir laiku pastebėti rimtesnes sveikatos problemas.
Nuotolinių konsultacijų partnerės „Telesante“ šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė sako, kad dažniausiai žmonės kreipiasi tuomet, kai nėra tikri, kas vyksta ir ką reikėtų daryti.
„Dalis konsultacijų baigiasi rekomendacija atlikti kraujo ar instrumentinius tyrimus, o kai leidžia situacija – nuotolinės konsultacijos metu galime paskirti ir gydymą. Sprendimai nėra priimami vien remiantis paciento pageidavimais – vadovaujamės gydymo gairėmis ir tarptautinėmis rekomendacijomis“, – akcentuoja N. Vaicekauskienė.
Pasak gydytojos, nuotolinės konsultacijos kartais padeda laiku pastebėti ir pavojingas būkles: „Nors konsultuojame ir skiriame gydymą nesudėtingose situacijose, jog nereikėtų vykti pas gydytoją bei laukti eilėse, yra buvę atvejų, kai konsultacijos metu įtarėme miokardo infarktą ir iškvietėme greitąją medicinos pagalbą, o įtarimas vėliau pasitvirtino.“
