Lietuvos darbo rinka tampa vis patrauklesnė Europos Sąjungos šalių piliečiams – šiemet jų įsidarbino beveik trečdaliu daugiau nei pernai. Didžiausią atvykusiųjų dalį sudaro rumunai, latviai ir lenkai – tai net 78 proc. visų ES piliečių, dirbančių Lietuvoje.
Per devynis 2025 m. mėnesius atvyko dirbti 9,9 tūkst. ES piliečių (28 proc.) daugiau nei pernai. Iš jų – 3,9 tūkst. buvo rumunai, 2,3 tūkst. – latviai, 1,5 tūkst. – lenkai. Lietuvoje padaugėjo dirbančių iš Bulgarijos, Vengrijos, Estijos, o šiek tiek sumažėjo airių, danų, graikų, italų, prancūzų, kroatų, maltiečių. Šalyje iš viso dirba 16,6 tūkst. ES piliečių.
„Lietuva tampa vis atviresnė Europos darbo rinkos dalyvė. Didėjantis įsidarbinusių iš ES srautas rodo, kad mūsų šalies darbdaviai tampa konkurencingi tiek atlygio, tiek darbo sąlygų požiūriu,“ – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Rumunai dažniausiai dirba statybų sektoriuje (41 proc.) – beveik pusė jų įsidarbina izoliavimo, pastatų statybos ar montavimo darbuose. Latvių daugiausia dirba statybos (36 proc.) ir apdirbamosios gamybos (23 proc.) įmonėse, o lenkai dažniausiai renkasi administracinės ir aptarnavimo veiklos (29 proc.) bei statybos (27 proc.) sektorius.
Pasak J. Zemblytės, anksčiau Rumunijos darbuotojų skaičius Lietuvoje būdavo nedidelis, tačiau jie atranda mūsų darbo rinkos patrauklumą, palyginti su kitomis šalimis: „Latvius vis labiau vilioja didesnis atlyginimas ir kartais geresnės darbo sąlygos ar papildomos naudos Lietuvoje (pvz., nemokamas transportas). Tai ypač aktualu regionuose, kur Latvijoje aukštesnis nedarbo lygis. Tuo tarpu Lenkijos darbo rinka yra didelė ir turi geras darbo sąlygas, todėl nėra didelio darbuotojų srauto. Tačiau čia jie dirba specifinėse srityse, kur reikalingos specifinės kompetencijos arba pasienio regionų versluose.“
Spalio 1 d. duomenimis, daugiausiai ES piliečių dirba statybos (5,4 tūkst.), administravimo ir aptarnavimo (3,7 tūkst.) bei apdirbamosios gamybos sektoriuose (2,7 tūkst.).
Aukštos kvalifikacijos darbus dirba penktadalis (3,5 tūkst. ) ES piliečių – 738 daugiau nei prieš metus. Daugiausiai – verslo ir administravimo specialistų (800), 700 – teisės aktų leidėjų, įmonių, įstaigų vadovų (700). Vidutinės kvalifikacijos darbuotojų – 9,1 tūkst., dauguma jų – 4,4 tūkst. statybininkai ir giminiškų profesijų darbininkai, 1,6 tūkst. – metalo apdirbimo, mašinų gamybos darbininkai, 1,3 tūkst. – vairuotojai ir judamųjų įrenginių operatoriai. Ketvirtadalis ES piliečių įsidarbinę žemos kvalifikacijos darbuose (3,9 tūkst.) – dauguma pagalbiniais statybos, pramonės ir transporto darbininkais.
Mažėjo darbuotojų srautai iš trečiųjų šalių
Per devynis mėnesius pradėjo dirbti 46,9 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – 7,6 proc. mažiau nei pernai. Daugiausiai – iš Ukrainos (15,1 tūkst.) ir Baltarusijos (9,6 tūkst.). Dešimtadalis buvo iš Uzbekistano (4,7 tūkst.) ir Indijos (2,7 tūkst.).
Pasak J. Zemblytės, susitraukusiam trečiųjų šalių piliečių skaičiui daugiausiai įtakos turėjo sumažėję baltarusių (-3,9 tūkst.), azerbaidžaniečių (-700), kirgizų (- 400), moldavų (-400), tadžikų (-300) srautai: „Tačiau šiemet šalies darbo rinkoje daugiau filipiniečių (+800), uzbekų (+300), pakistaniečių (+300) ir kt.“
Vis dėlto apskritai šalyje trečiųjų šalių piliečių skaičius išaugo iki 154,2 tūkst. – 10,9 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausiai iš Ukrainos (50,5 tūkst.) ir Baltarusijos (47,3 tūkst.), Uzbekistano (10,5 tūkst.),Tadžikistano (6,9 tūkst.), Indijos (6,2 tūkst.).
Pusė dirbančiųjų – transporto ir saugojimo sektoriaus darbuotojai (50,4 proc. arba 77,8 tūkst.), statybos – 28 tūkst. (18,1 proc.), apdirbamosios gamybos – 16,6 tūkst. (10,7 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo – 7,2 tūkst. (4,6 proc.).
Trečiųjų šalių piliečių padaugėjo visose pagrindinėse profesijų grupėse – nuo vadovų iki nekvalifikuotų darbininkų. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičius išaugo 10,9 proc. (1,3 tūkst.). Daugiau verslo ir administravimo (400), fizinių mokslų ir inžinerijos specialistų (200), įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų (200) ir kt.
Vidutinės kvalifikacijos dirbančiųjų skaičius padidėjo 9,8 proc. (11,4 tūkst.). Mažiausias pokytis fiksuotas kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkių grupėje (96). Didžiausias augimas stebimas įrenginių ir mašinų operatorių grupėje (5,6 tūkst.), kur labiausiai ūgtelėjo vairuotojų ir judamųjų įrenginių operatorių (4,8 tūkst.) bei stacionarių įrenginių ir mašinų operatorių (500) skaičius. Žemos kvalifikacijos darbus dirba 2,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus.
„Užimtumo tarnyba stebi, kad tiek ES, tiek trečiųjų šalių piliečių įsidarbinimo tendencijos atspindi darbo rinkos poreikius – Lietuvai išlieka svarbu tiek pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, tiek užtikrinti sklandžią jų integraciją“, – teigė Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja.
Užimtumo tarnybos informacija
