Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) trečiadienį pradėtas 2026-ųjų karo prievolininkų šaukimas. Sudarytą šauktinių sąrašą pristatyti visuomenei planuojama penktadienį.
„Sudaryti sąrašai šiandien nebus paskelbti, daugelis iš jūsų žino, kad sąrašų sudarymas yra viena dalis, bet po sąrašų sudarymo kiekvienam karo prievolininkui, patekusiam į sąrašus, yra surašomi papildomi nurodymai, kad iškart jaunuoliai matytų kas jų laukia ir ką jie privalo padaryti artimiausiu metu. Tas užtruks iki dviejų dienų ir penktadienį planuojame sąrašą paskelbti viešai“, – trečiadienį KAM surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Nepriklausomų stebėtojų akivaizdoje šauktinių sąrašus sudarys speciali kompiuterio programa.
„Sąrašų sudarymui tam, kad tas procesas vyktų sklandžiai, atvirai, skaidriai turime šiandien penkis visuomeninių organizacijų stebėtojus“, – pristatydamas sąrašų sudarymo procesą sakė A. Balčiūnas.
R. Kaunas: atlikti tarnybą savanoriškai jau užsiregistravo 3 tūkst. piliečių
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas džiaugėsi, kad kasmet piliečių sąmoningumas atlikti pilietinę pareigą auga – daugėja jaunuolių, norinčių atlikti privalomąją tarnybą savanoriškai.
„3–4 dienų duomenimis, buvo virš 3 tūkst. savanorių. Mes planuojame beveik 5 tūkst. pakviesti“, – trečiadienį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras.
„Aktyvumas rodo, kad tikrai bus ženklus papildomų savanorių skaičius. Be abejo, tada bus sveikatos patikra. Sveikatos patikra irgi eliminuoja dalį savanorių (…). Galutinis skaičius, be abejo, kažkiek sumažės, tada atsiranda asmenų, piliečių, kurie nori pasikelti save sąraše. Jie yra žemoje vietoje, bet jie ateina ir sako, kad norėtų šiais metais tarnauti. 2025 m. statistika rodo, kad po visų šitų procesų – savanorių, eiliškumo pasikeitimo, medicininių patikrų – tik 7 asmenys, tie vadinami prievolininkai, buvo pakviesti. Šiais metais pagal intensyvumą tikimės panašių duomenų“, – tęsė jis.
Matant augantį jaunuolių susidomėjimą galimybe tarnybą atlikti savanoriškai, R. Kaunas neatmeta, kad ateityje būtų galima atsisakyti privalomojo šaukimo procedūros.
„Tikėtina, kad galbūt pačio proceso nebereikės, nes jis užsipildys savaime, bet čia yra tokia prielaida tiesiog“, – teigė ministras.
„Mūsų tikslas, kaip ir matote, kiekvienais metais po truputį auginti ir iki 2030 m. yra tikslas yra turėti apie 50 tūkst. aktyvaus rezervo. Be abejo, kiekvienais metais vis po truputį didinti tarnaujančių – tiek profesionaliai, tiek savanoriaujančių, tiek kitomis formomis tarnaujančių asmenų skaičių“, – trečiadienį KAM kalbėjo R. Kaunas.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, šiais metais į privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT) bus pašaukta 5 tūkst. asmenų.
Kone 3,9 tūkst. jaunuolių planuojama pašaukti atlikti 9 mėnesių PPKT, dar 90 asmenų, turinčių kariuomenei reikalingas profesijas, atliks 3 mėnesių tarnybą.
Skelbiama, jog 650 karo prievolininkų tarnaus 160–200 dienų pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programas: 340 jų tarnaus Lietuvos kariuomenės padaliniuose, 310 – Lietuvos karo akademijoje.
Tuo metu dar 450 jaunuolių bus pašaukta į 90–120 dienų trukmės tarnybą pagal pagrindinio karinimo rengimo arba karinės specialybės suteikimo programas, kuri truks 3 metus.
ELTA primena, kad šiemet įsigaliojo nauja privalomosios pradinės karo tarnybos tvarka, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių. Pagal šią tvarką, atlikti karinę prievolę jaunuoliai bus kviečiami iš karto po mokyklos. Kitaip nei anksčiau, tarnybai bus šaukiami 18–22 metų jaunuoliai. Pagal anksčiau galiojusią tvarką, šaukimo amžius buvo 18–23 metai.
Atnaujinta tvarka numato, kad jaunuoliai apie šaukimą sužinos dar būdami 17 metų, kai jiems bus atlikta sveikatos patikra. Gavę šaukimą jie į aukštąsias mokyklas negalės stoti tol, kol neatliks karinės tarnybos.
Tiesa, jaunuoliai, kurie dėl sveikatos problemų šaukiami nebūtų, galėtų stoti į aukštąsias mokyklas. Įstojusieji į universitetus galės pasirinkti akademines atostogas ir atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, po kurios turės galimybę grįžti tęsti studijų.
Vis tik, studentams, kurie į aukštąsias mokyklas įstojo dar iki jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, išliks galimybė tarnybą atidėti. Norą pareiškę studentai ar baigę aukštąsias mokyklas galės rinktis nuo 160 iki 200 dienų trunkančią tarnybą pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą, kuri bus vykdoma dalimis per ne ilgesnį nei trejų metų laikotarpį, arba trumpesnes – nuo 90 iki 120 dienų – programas pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas mokymo schemas.
Pernai paskelbus karo prievolininkų sąrašus iš viso planuota pašaukti beveik 3,9 tūkst. jaunuolių, sąrašą sudarė apie 25,1 tūkst. asmenų.
Liudmila Petrakova (ELTA)
