7.2 C
Kaišiadorys
2024 / 03 / 29

Kodėl atkuriamose pelkėse reikia iškirsti medžius

Ar jau skaitėte?

Dalį visuomenės glumina klausimas, kodėl gamtininkai vienur sodina miškus, o kitur, ypač pelkėse, netgi ragina žmones dalyvauti talkose ir rauti atželiančias pušeles ir beržus. Į šį klausimą atsako mokslų daktarė botanikė Dalytė Matulevičiūtė, dirbanti Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje.

- Reklama -

KAIP ATSIKRATYTI NERIMO IR PRADĖTI GYVENTI. Laiko patikrinti būdai įveikti nerimą


„Natūralios pelkės yra pati efektyviausia organinės anglies kaupykla pasaulyje. Jos sugeria iš atmosferos ir durpių klode užkonservuoja iki septynių kartų daugiau organinės anglies nei kitos sausumos ekosistemos, pralenkdamos ir miškus“, – teigia D. Matulevičiūtė. – Tačiau nusausinus pelkes, o tai Lietuvoje buvo itin plačiai daryta, jos iš kaupyklų tampa dideliais šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltiniais. Kartu ateina ir kitos pasekmės – pradeda nykti pelkių biologinė įvairovė – tik joms būdingų augalų ir gyvūnų rūšys. Nusidriekia ištisa padarinių grandinė, kuri tiesiogiai paliečia ir žmones. Pavyzdžiui, geros būklės pelkės sausrų laikotarpiais pasitarnauja kaip vandens rezervuarai, kurie palaiko dirvožemio ir oro drėgmę aplinkiniuose miškuose ir dirbamuose laukuose, taip pat švelnina karščio bangas. Nusausintos pelkės šitų savybių netenka. Dėl visų šių priežasčių gamtosaugos specialistai stengiasi atkurti pažeistas pelkes“, – aiškina D. Matulevičiūtė.

Pasak ekspertės, pažeistose pelkėse sužėlę medžiai užkuria negrįžtamus procesus ir spartina pelkės žūtį. „Pakankamas vandens lygis pelkei taip pat svarbu, kaip žmogui pakankamas kraujo kiekis. Tuo tarpu medžiai, garindami vandenį, pelkėse sustiprina sausėjimo procesus. Nors pelkėje išaugę jauni berželiai atrodo tokie nekalti, bet pažeistai pelkei jie yra beveik mirties nuosprendis, – teigia dr. Dalytė Matulevičiūtė. – Nieko nedarant tie berželiai per vasarą užaugs vos ne metrą, kitais metais sieks du metrus ir išgarins labai daug vandens. Taip pelkė vis labiau sausės, berželių atsiras vis daugiau ir daugiau, kol galų gale ji virs tankiu jaunų beržų sąžalynu, o durpė bus visiškai suskaidyta. Kartu su ja prarasime visus pelkinius augalus ir gyvūnus ir ekosistema bus negrįžtamai pasikeitusi.“

Gamtosaugininkė atkreipia dėmesį, kad natūraliose geros būklės pelkėse taip pat auga vienas kitas medelis, bet jų nedaug, jie skurdūs. Sausringais metais stipriau ūgtelėję, lietingais metais jie nudžiūsta, nes pakilus vandens lygiui, medžių šaknys nebegauna deguonies. Tačiau pažeistoje pelkėje šie procesai išsibalansuoja. „Pelkinių ekologinių formų medžiai nebūna aukšti. Šimto metų pušis gali siekti vos metrą ir panašėti į japonišką bonsą. Sparčiai augantys medžiai išduoda, kad pelkė pažeista ir yra grėsmė jos išlikimui“, – aiškina dr. D. Matulevičiūtė.

Tačiau, kaip pabrėžia ekspertė, darbus turi atlikti ar jiems vadovauti profesionalai. Žmonės, apsilankę aukštapelkėje, neturėtų imtis veiksmų savarankiškai, bet prisidėti prie saugomose teritorijose organizuojamų talkų. „Atkuriant pelkę, reikia pakelti vandens lygį. Tai daro specialistai. Tačiau prieš tai reikia pašalinti sužėlusius beržus ir pušis. Šie darbai turi būti daromi tinkamu metu. Geriausias laikas – vėlyvas ruduo ir žiema. Tada intervencijos į ekosistemą padariniai mažiausi, nes nėra perinčių paukščių, o pelkės paviršius dėl įšalo yra mažiausiai jautrus trypimui. Pelkių atkūrimas yra imlus laikui darbas, reikalaujantis atidumo, kitaip norimo rezultato galima ir nepasiekti“, – teigia dr. Dalytė Matulevičiūtė.

Lietuvoje pelkės ir durpynai užima 10 proc. šalies ploto, o iš jų apie du trečdaliai yra pažeisti sausinimo. Didžioji pelkių ir durpynų dalis yra naudojama miškininkystės (45 proc.) bei žemės ūkio (39 proc.) reikmėms, durpių gavyba sudaro apie du procentus nusausinto ploto.

- Reklama -

Vaizdo reportažas

Straipsnį ir reportažą parengė Monika Vyšniauskienė, LIFE integruotasis projektas „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje” .

Justina Maslinskaitė
Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja
LR aplinkos ministerija

TOP naujienos

Maltiečių globojamas Petras: „Kai esi ne vienas, viską gyvenime gali padaryti“

„Kas yra ta meilė? Tai gražiausi gyvenimo prisiminimai. Vestuvės kaime žiemą, kai sniego buvo iki pusės arklio. Pavasariais alyvos, mėgstamiausios žmonos gėlės. Sode buvau...

Didžiausias elektros prietaisų priešas – įtampos svyravimai: pataria, kaip nuo jų apsisaugoti

Dažniausiai baiminamasi, kad namuose turimi elektros prietaisai suges juos sudaužius arba suliejus vandeniu, tačiau dažnai įrenginius gali sugadinti ir plika akimi nematomas priešas –...

Kaip atskirti peršalimą ir COVID-19 (VAIZDO ĮRAŠAS)

Kovą su koronavirusu apsunkina ir kitos šaltuoju metų laikų padažnėjančios ligos. „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kazakevičienė atsako į dažniausius klausimus apie COVID-19 ir paaiškina, kaip...

Kiek kainuoja Kalėdų šviesa namuose: kaip apskaičiuoti, kiek elektros sunaudoja girliandos

Artėjant metui puošti Kalėdų eglutę išaugusios elektros energijos kainos ne vieną gali priversti susimąstyti – su elektrine girlianda ar be? Kaip apskaičiuoti, kiek kainuos...

Horoskopai balandžio 27 dienai

AVINASApsvarstykite poilsinės kelionės galimybę. Pats laikas atgaivinti ryšius su senais draugais ar toliau gyvenančiais šeimos nariais. Geriausia būtų paskambinti ar parašyti laišką. JAUTISDalykitės savo teigiamomis emocijomis su mylimu žmogumi. Jūsų dovanos bus su dėkingumu priimtos....

Tyrimas: beveik pusė šalies gyventojų nespjauna į kitų naudotus prietaisus

Beveik pusė šalies gyventojų dėl įvairių priežasčių įsigyja kitų naudotus elektronikos prietaisus užuot pirkę naujus. Didžiajai daliai tai – nenauji telefono aparatai ir kompiuteriai. Lietuvos vartotojų požiūrį į elektronikos prietaisus, įsigyjamus iš antrų rankų,...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS