Jei naudojatės socialiniais tinklais, tikriausiai jau ne kartą matėte vos tik prieš metus startavusios „Temu“ internetinės parduotuvės reklamas. Daugumą nuo infliacijos pavargusių vakariečių ši parduotuvė traukia dėl didžiulės prekių įvairovės ir itin mažų kainų. Be to, per metus ši spėjo tapti dažniausiai atsisiunčiama apsipirkinėjimo programėle visame pasaulyje. Tačiau ar ši internetinė parduotuvė yra saugi?
„Temu“ yra vakarietiškų prekių ženklų, Kinijos internetinės mažmeninės prekybos „Pingduoduo“ padalinys, suteikiantis pirkėjams galimybę tiesiogiai pirkti iš žinomų pigių Kinijos gamintojų. Šioje internetinėje parduotuvėje siūloma žaisti rato sukimo žaidimus ar pakviesti kitus žmones čia apsipirkti ir už tai gauti kreditų, kuriuos galima panaudoti atsiskaitant už pirkinius. Be to, siūlomos tokios mažos kainos, kad pirkėjui žadamas apsipirkimas, tarsi jis būtų milijonierius (angl. Shop like a millionaire).
Visgi šios internetinės parduotuvės daugumos klientų atsiliepimai nėra patys geriausi. Šiuo metu „Better Business Bureau (BBB)“ svetainėje „Temu“ lankytojų vertinimas yra tik 2,5 balo iš 5, o „Trustpilot“ iš visų esančių apžvalgų net trečdalis yra tik viena žvaigždutė. Naudotojai dažnai kritikuoja „Temu“ dėl į elektroninio pašto dėžutę atkeliaujančio šlamšto, skundžiasi, kad sunku atgauti pinigus už netikusias prekes, o jos yra žemos kokybės arba apskritai nepasiekia užsakovo.
Be to, JAV vyriausybės agentūra „Temu“ ir kitai Kinijos mažmeninei įmonei „Shein“ pareiškė kaltinimus dėl netinkamos duomenų tvarkymo politikos. Ši internetinė parduotuvė nėra sukčių svetainė, tačiau tokios vietos, kur yra dideli lankytojų srautai, visuomet traukia piktavalius, siekiančius apgauti nieko neįtariančius vartotojus.
Kaip išlikti saugiems?
„NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas teigia, kad matydami įvairiose internetinėse svetainėse pateikiamas reklamas ir elektroniniuose laiškuose siūlomas didžiules nuolaidas, turėtumėme būti atsargūs. „Sukčiai gali panaudoti tradicinius socialinės inžinerijos metodus, pavyzdžiui, pastebėjus neįtikėtinai gerą pasiūlymą norėsis kuo greičiau įsigyti prekę, tačiau paspaudus ant reklamos skydelio ar aktyvios nuorodos galite būti nukreipti į netikrą svetainę, kurioje sukčiai gali pasisavinti jūsų pateiktus duomenis – nuo asmeninės iki finansinės informacijos, o prekių negausite“, – vieną iš sukčiavimo pavyzdžių pateikia kibernetinio saugumo ekspertas R. Liubertas.
Siekiant apsipirkti minimoje internetinėje parduotuvėje, derėtų išlikti budriems ir vadovautis šiais saugos patarimais:
1. Niekuomet nespauskite nuorodų nepageidaujamuose (SPAM / šlamšto tipo) elektroniniuose laiškuose ar reklamose.
2. Jei norite peržiūrėti pasiūlymą, internetinėje parduotuvėje apsilankykite tiesiogiai naršyklėje suvedę svetainės adresą, o ne spausdami nuorodas.
3. Paskyroje neįrašykite savo mokėjimo duomenų. Taip pat nustatykite dviejų veiksnių autentifikavimą, kad jūsų paskyra būtų apsaugota ne tik slaptažodžiu.
4. Geriau nesusigundykite pasiūlymais, prašančiais įvesti rekomendacijos kodą, ypač socialiniuose tinkluose neva siūlomus žymių žmonių.
5. Visuomet atidžiai patikrinkite, ką perkate, kad netektų nusivilti – ieškokite kitų vartotojų atsiliepimų tiek apie internetinę svetainę, tiek apie konkrečią prekę.
6. Didžiulės nuolaidos gali būti sukčių pinklės. Patikrinkite internete, ar kas nors yra apie tai paskelbęs.
7. Apsipirkinėkite platformos svetainėje, o ne programėlėje.
8. Venkite prie internetinės parduotuvės jungtis naudojant socialinių tinklų paskyras ar prijungdami parduotuvę prie kitų internetinių paskyrų.
9. Atsiskaitydami naudokite virtualias vienkartines kredito korteles arba „Paypal“, siekiant išvengti žalos, jei jūsų duomenys bus nutekinti.
10. Rinkitės pristatymą į pašto skyrių, o ne į savo namus.
Ramūnas Liubertas
„NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas
