Šiai vasarai nedžiuginant šiltais orais, daugelio akys krypsta į egzotinius kraštus, kurie žavi įspūdinga gamta ir kitokiais malonumais. Visgi, prieš keliaujant į rojaus kampeliais vadinamas šalis, būtina tinkamai pasirūpinti ne tik lagamino turiniu, bet ir savo sveikata.
Kelionių guru Rimvydas Širvinskas-Makalius yra pabuvojęs ne vienoje egzotinėje šalyje, tačiau pirmoji kelionė, atvėrusi jam duris į tolimuosius kraštus, buvo į Seišelių salas. Apsilankęs viename gražiausių pasaulio kampelių jis suprato, kad kiekviena kelionių kryptis – savaip įdomi, tačiau prieš keliaujant – būtina užtikrinti tam tikras detales, kad būtų galima jaustis saugiai.
R. Širvinskas-Makalius bei „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Rizikos valdymo ir operacijų skyriaus gydytoja ekspertė įvardija keletą esminių taisyklių, kurių laikantis ne tik kelionės planavimo procesas taps lengvesnis, bet ir pačiose atostogose bus galima nesijaudinti dėl neretai iškylančių problemų.
Svarbiausi kelionių į egzotines šalis elementai
Anot R. Širvinsko-Makaliaus, kelionei į egzotinę šalį patartina ruoštis vos įsigijus lėktuvo bilietus, net jei lieka bene pusmetis iki skrydžio. Makalius pasakoja, kad per šį laikotarpį reikia atrasti kelis laisvus vakarus norimiems maršrutams susidėlioti ir pasirūpinti svarbiausiais kelionės elementais: vizomis, dokumentais, skiepais, draudimu, apsaugančiu nuo kritinių ligų bei įvairių nelaimių, sveikatos patikra, išsirinkti nakvynės vietas, susikrauti lagaminus.
„Per tiek metų kelionių sukaupiau nemažą patirtį, kaip reikia susikrauti lagaminą ir ko nevalia pamiršti. Tas sąrašas nuolat tobulinamas ar netgi siaurinamas, jei matau, kad kažko kelionėje nepanaudoju. Drabužiai – griežtai tik tam dienų skaičiui, kiek keliausiu, taip pat pasiimu ir vieną atsarginį komplektą. Avalynė – svarbu nepasiimti per daug porų batų ir tikrai apsvarstyti jų patogumą. Knygos ar žurnalai, garinis lygintuvas, gal koks stalo žaidimas, įkrovikliai bei išorinė baterija, pūkų valiklis bei kosmetika taip pat nugula mano lagamine, o vėliau dar dukart patikrinu, ar tikrai viską pasiėmiau“, – pažymi jis.
Vis dėlto, anot R. Širvinsko-Makaliaus, bene svarbiausias elementas lagamine yra vaistinėlė. Keliaudami po įvairias šalis neretai tarsi pametame galvą dėl akis lepinančių skanumynų ir dažniau valgome mums neįprastą maistą, įkaistame saulėje, tad ir sunegaluoti kelionėje tampa daug lengviau.
„Savo kelioninėje vaistinėlėje svarbu turėti vaistų nuo karščiavimo, galvos skausmo, skrandžio bėdų, alergijų, dažniausios problemos kelionių metu – viduriavimo, specialių geriamųjų miltelių prarastiems elektrolitams organizme atstatyti, vaistų nuo jūros ligos ar supimo, SPF priemonių, taip pat tiems, kas vartoja kasdienius medikamentus – būtina nepamiršti ir jų. Dabar prisidėjo ir greitieji COVID-19 testai, kurių reikėtų bent kelių. Po kiekvienos kelionės peržiūriu vaistų galiojimo trukmę bei kiekius. Jei ko dar trūksta – papildau“, – įvardija keliautojas.
Skiepai gali išgelbėti nuo daugybės problemų
R. Širvinskas-Makalius priduria, kad vien gerai paruošto vaistinėlės turinio prieš kelionę neužtenka – visuomet rekomenduojama pasirūpinti ir savo sveikatos būkle bei reikalingais skiepais, ypač jei skrendama į mažiau išsivysčiusias šalis.
„Kol kas nesu keliavęs kryptimis, kur būtų privalomi tam tikri skiepai, tačiau lankiausi Madagaskare, kur reikėjo gerti tabletes maliarijos prevencijai. Iki savo atostogų stengiuosi susitvarkyti visas savo sveikatos problemas, todėl pas gydytoją apsilankau, jei jų turiu, ir kad būtų ramu prieš kelionę“, – pažymi kelionių ekspertas.
Jam antrina ir „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Rizikos valdymo ir operacijų skyriaus gydytoja ekspertė, sakydama, jog prieš vykstant į kelionę, pravartu pasidomėti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis dėl galimo skiepijimo nuo tam tikrų ligų. Anot jos, likus 4–6 savaitėms iki išvykimo į egzotinę šalį, rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją, infekcinių ligų gydytoją ar kreiptis į telemedicinos paslaugas teikiančius gyvybės draudimo tiekėjus, kurie pasirūpins greita gydytojo konsultacija.
„Gydytojas, įvertinęs kelionės kryptį, trukmę, numatomas gyvenimo sąlygas, ankstesnius skiepijimus, amžių ir sveikatos būklę, nuspręs, ar reikia atlikti papildomus tyrimus ir kartu su pacientu suplanuos skiepijimosi schemą. Jos reikės laikytis tam, kad iki kelionės susiformuotų imunitetas tam tikrai ligai. Jei apie skiepus susimąstoma vėliau nei 4–6 savaičių laikotarpyje, į gydytoją vis tiek reikėtų kreiptis, mat kai kurios vakcinacijos dar galės būti atliktos“, – paaiškina gydytoja.
Ji pažymi, jog vienos bendros skiepijimo schemos visiems keliautojams, deja, nėra – reikalingi skiepai priklauso nuo šalies, t.y. ligos paplitimo endeminių zonų, todėl kiekvienam keliautojui vakcinacijos schema turėtų būti sudaroma individualiai.
Anot ekspertės, dažniausiai vykstant į egzotines šalis, rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A, kuris paplitęs tokiose šalyse kaip Egiptas, Tunisas, Marokas, Indija, Pietų Amerikos šalys, vidurių šiltinės, paplitusios Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje bei hepatito B, kuris paplitęs net ir labiausiai išsivysčiusiose šalyse. Gera žinia ta, kad pastarąja vakcina, taip pat vakcina nuo difterijos, stabligės bei kitų kelių pavojingų ligų, Lietuvoje naujagimiai ir kūdikiai skiepijami pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Kai kuriems suaugusiems šias vakcinacijas, prieš vykstant į egzotines šalis, reikia pakartoti.
„Labai svarbu pažymėti ir tai, kad grįžus iš kelionės, nepaisant to, kiek laiko joje asmuo buvo, taip pat patartina pasikalbėti su gydytoju. Juk daugybė žmonių kelionėse patiria įvairius apsinuodijimus, susižeidimus ar alergines reakcijas. Konsultacijos metu aptariama sveikatos būklė – ar jaučiami tam tikri simptomai, su kokiais rizikos veiksniais buvo susidurta. Tik tada bus galima spręsti, ar reikia papildomų ištyrimų, gydytojų specialistų apžiūrų“, – priduria gydytoja ekspertė.
